Stigma – neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar bet kokiu kitu būdu išreiškiančius nukrypimą nuo visuomenėje priimtų normų. Tai tarsi etikečių klijavimas žmonėms, kurie suvokiami kaip „kitokie” .
Kviečiame plačiau susipažinti su stigmos raiška Lietuvoje 2022 m. atliktame tyrime “Stigmatizuojančios lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje”.
Tai reiškinys, kai psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės patys save laiko mažiau vertingais dėl šių sutrikimų. Savistigma atsiranda tada, kai šie žmonės žino neigiamus kitų stereotipus apie juos, su jais sutinka ir pasitelkia prieš save.
Tai stigmos rūšis, kuomet neigiami stereotipai ir sutrikimų atsiradimo priežastys yra priskiriami psichikos sutrikimų turinčių žmonių artimiesiems, draugams ar psichikos sveikatos srities darbuotojams.
Tai reiškinys, kai tam tikros bendruomenės ar visuomenės atstovai galvoja ir veikia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu. Šioje stigmoje atsiskleidžia ryšys tarp stereotipų, neigiamo požiūrio ir psichikos sutrikimų turinčiųjų diskriminacijos visuomenėje.
Tai diskriminacija įstatymuose, politikoje ir kitose kultūrinėse bei organizacinėse praktikose. Ji reiškia politiką ar praktiką, kuri yra nepalanki ir stigmatizuoja tam tikrą grupę. Tai aukštesnio laipsnio diskriminacija, susijusi su žmogaus teisių užtikrinimu.
75 proc. Lietuvos gyventojų pritaria nuomonei, kad didžioji visuomenės dalis neigiamai vertina psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones.
26,9 proc. šalies gyventojų nenorėtų gyventi kaiminystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu…
50,7 proc. šalies gyventojų nenorėtų gyventi kaiminystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje…
2021 m. sociologinio šalies gyventojų tyrimo dėl žmogaus teisių suvokimo ir vertinimo duomenimis, teiginiui, kad psichikos sveikatos sunkumų turintys žmonės Lietuvoje gali laisvai viešai kalbėti apie savo išgyvenimus, pritarė 41 proc. respondentų, tačiau dauguma apklaustųjų – 48 proc. – turi priešingą nuomonę ir nepritarė šiam teiginiui.
Verta paminėti, kad dauguma (75 proc.) šalies gyventojų pritaria nuomonei, kad didžioji dalis visuomenės Lietuvoje neigiamai vertina psichikos sveikatos sunkumų turinčius žmones.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Ši statistika rodo, kad respondentų asmeninio kontakto kontekstas pasižymi stigminėmis nuostatomis ir yra atspirtis siekti pokyčio psichikos sveikatos stigmos mažinimo srityje. Higienos instituto tyrimo duomenys patvirtina, kad asmeninės patirties turėjimas mažiausiai trimis atvejais, kai:
lemia aukštesnį psichikos sveikatos žinių lygį ir yra susijęs su mažesne stigma psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių atžvilgiu.
2022 m. Higienos instituto atlikto tyrimo „Lietuvos gyventojų stigmatizuojančių nuostatų psichikos sveikatos srityje“ duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų – turime omenyje tokį požiūrį, kai asmenys su psichikos sveikatos sutrikimų patirtimi yra išskiriami iš kitų neigiama prasme, o 26,9 proc. šalies gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu asmeniu.
Stigma gali turėti pačių įvairiausių neigiamų pasekmių stigmatizuojamo asmens gerovei ir
savijautai. Įvardijami šie stigmos padariniai stigmatizuojamam:
Atstūmimas, atstūmimo baimė, socialinių kontaktų vengimas, nepasitikėjimas savimi, įtampa kuriant socialinius santykius, savivertės stoka, depresijos simptomai.
Stigma neleidžia stigmatizuojamam jaustis laisvai ir būti savimi, riboja jo įsidarbinimo ir finansines galimybes, neigiamai veikia santykius su šeimos nariais, draugais, kaimynais, kolegomis.
Savęs nuvertinimas, saviraiškos baimė, todėl stigmatizaciją patiriantys asmenys gali slėpti savo stigmatizuojamą savybę tam, kad apsisaugotų nuo neigiamų stigmos keliamų emocijų ir socialinės atskirties.
Psichikos sveikatos sunkumai ir sutrikimai, lygiai kaip ir fizinės sveikatos sutrikimai, – yra įprasta žmogiškoji patirtis. Dauguma psichikos sveikatos sunkumų ir sutrikimų patyrusių žmonių, gavę pagalbą, pasijunta geriau. Atsigauti lengviau, jei pagalba tokiam žmogui suteikiama laiku, aplinkiniai jį palaiko ir nekaltina dėl patirtų sunkumų.
Nepaisant sunkumų ar net ilgai trunkančių psichikos sveikatos sutrikimų, galima patirti džiaugsmą, užsiimti įdomiomis veiklomis, palaikyti prasmingus santykius. Mūsų niekada neapibrėžia vien psichikos sveikatos sutrikimai. Jie gali veikti mūsų būseną ir elgesį, tačiau dėl to neprarandame savo unikalios asmenybės. (tekstas pasiskolintas iš iVšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos leidinio „Viskas, ką norėjai žinoti apie psichikos sveikatą“).
Psichikos sveikatos sutrikimai – tai psichikos sveikatos sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį. Sutrikimą galima apibrėžti kaip lygmenį, kai artėjama prie negalios, – žmogus ko nors nebepajėgia atlikti, jam per sunku, sunkumų lygis daug didesnis, nei įprastai, ir tęsiasi ilgesnį laiką, žmogui reikia pagalbos iš išorės arba aplinkos pokyčių, kad jis išmoktų gyventi su savo sutrikimu arba išsivaduotų nuo jo. (apibrėžimas pasiskolintas iš VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos leidinio „Viskas, ką norėjai žinoti apie psichikos sveikatą“)
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Tokios būsenos praeina, gali kartotis arba sunkėti – virsti psichikos sveikatos sutrikimais (apibrėžimas pasiskolintas iš VšĮ Psichikos sveikatos perspektyvos leidinio „Viskas, ką norėjai žinoti apie psichikos sveikatą“)
Dažnai žodžius, kuriais apibūdiname kaip jaučiamės patys, ar ką galvojame apie kitą žmogų ar situaciją pasirenkame automatiškai. Tikime ne kartą girdėjote ar esate pats vartojęs apitetus “psichas”, “beprotis” ir pan. norint apibūdinti, kad kitas ar mes patys elgiamės mums nesuprantamu, neracionaliu būdu. Tačiau tokie automatiniai pasakymai žmones, išties turinčius psichikos sveikatos sunkumų, gali paskatinti gūžtis, slėptis ir neieškoti pagalbos, nes, suprantama, niekas nenori būti pravardžiuojamas ir atstumtas. Todėl kviečiame Jus atkreipti dėmesį kaip namuose, darbe ir kitoje aplinkoje kalbame ir rašome apie psichikos sveikatą ir pasirinktineutralius ir visokius išgyvenimus natūralizuojančius terminus:
Manoma, kad bent 1 iš 4 žmonių per gyvenimą patiria sutrikimą, kurį galėtų diagnozuoti gydytojas psichiatras. Tačiau diagnozė nereiškia, kad šie sunkumai ar sutrikimai niekada nepraeis, todėl svarbu neklijuoti etikečių ar visokias žmogiškas patirtis supaprastinti iki “normalu/nenormalu” “sveikas/ligotas”. Kviečiame pastebėti savo vartojamus žodžius apie psichikos sveikatą ir vengti štai šių terminų:
Psichiniai defektai / ligos / psichinis ligonis / psichas / nesveikas / kenčiantis nuo psichinės ligos / nelaimėlis / sveikas / normalus / standartinis / nepaveiktos psichikos žmogus / turi psichikos ligą, serga/ kovoja su negalia
Tai – visiškas mitas. 2001 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, beveik 1 mlrd. žmonių gyvena su psichikos sveikatos sutrikimais. Lietuvoje net 1 iš 8 žmonių gyvena turėdami psichikos sveikatos sveikatos sutrikimų, o 1 iš 5 žmonių susiduria su savo arba artimojo psichikos sveikatos sutrikimais bent kartą gyvenime.
Sovietmečiu, turint psichikos sveikatos sutrikimo diagnozę, buvo sunku arba netgi neįmanoma įsidarbinti. Tačiau per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai susiję su profesija, galimybe dirbti, vairuoti ir kitomis teisėmis buvo panaikinti. Dažniausiai sklandžiai dirbti trukdo ne psichikos ligos diagnozė, o laiku ir tinkamai negauta pagaba, kas ne tik pablogina žmogaus savijautą, bet ir sumažina jo produktyvumą, sugebėjimą susikaupti, atlikti užduotis. Dažnai taip nutinka, kai žmogus bijo kreiptis pagalbos.
Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau. Nuostata, kad psichikos sveikatos sunkumai yra silpnumo požymis yra kenkianti pačiam asmeniui, nes žmogus gali pats nepastebėti ir neatpažinti savo arba savo artimojo psichikos sveikatos sunkumų, o tai turi įtakos emocinės būklės pablogėjimui arba psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimui.
Vienas dažniausiai pasitaikančių mitų, tačiau statistikos duomenimis daugiau sunkių nusikaltimų yra įvykdomi ne dėl žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų. Nepaisant to, ar žmogus yra susidūręs su psichikos sveikatos iššūkiais, jis turi savo vertybes ir moralę kurių nepraranda patirdamas psichikos sveikatos iššūkių.
