Dovanos tavo emocijoms

Padovanok savo emocijoms nedidelius elgsenos įpročius, kurie gali turėti itin teigiamą poveikį tavo psichikos sveikatai!

Padovanok pūkinę pagalvę savo 
emocijoms

Ar kada susimąstei, jog trečdalį savo gyvenimo praleidi miegodamas? Ar tai suvokus gali ramiai sau pasakyti, jog pasirūpini kokybišku kiekvienos nakties miegu?

Miegas mūsų organizmui yra svarbus tiek pat kiek kvėpavimas, valgymas ir vandens gurkšnis – jis yra būtinas ne tik fizinei, bet ir psichikos sveikatai palaikyti, nes padeda atstatyti ne tik kūno, bet ir smegenų veiklą.

Ilgai trunkantis nekokybiškas miegas sukelia daugybę iš karto pastebimų problemų – nuovargį, mieguistumą, prastą koncentraciją, atminties sutrikimus ir žymiai blogina mūsų emocinę sveikatą, gali lemti tokių problemų kaip nerimas ar depresija išsivystymą.

Prie gero miego prisideda tinkami įpročiai!

  • Eik miegoti ir kelkis panašiu metu;
  • 2-3 val. prieš miegą neužsiimk aktyvia fizine veikla;
  • Ribok kofeino ir nikotino kiekius;
  • Venk alkoholio vartojimo bei didelių maisto porcijų prieš miegą.

Kaip pasiruošti miegui?

  • Prieš miegą paskaityk knygą ar paklausyk ramios muzikos, išjunk TV ir padėk į šalį kitus išmanius prietaisus;
  • Pagulėk karštoje vonioje, kuri atpalaiduos po visos dienos įtampos.

Daugiau informacijos: čia ir čia.

Kaip pasirūpinti miegu?

Padovanok gaivinantį masažą savo 
emocijoms

Kada paskutinį kartą patyrei stresą? Ką jautei jo metu – greitesnį kvėpavimą, padažnėjusį širdies plakimą? O gal po streso kupinos dienos negalėjai išsimiegoti arba praradai apetitą?
Stresas yra normali reakcija į stresorius – išorinius veiksnius, problemas ar netikėtas situacijas. Įdomu tai, jog jį patirdavo ir pirmykštis žmogus, tačiau dažniausiai tai lemdavo poreikis bėgti arba likti ir kovoti.

Šiuolaikiniam žmogui stresas padeda susikaupti ir išspręsti iškilusį iššūkį, paskatindamas kūrybiškumą ir veiklumą, tačiau svarbu nepamiršti, jog jis naudingas tik tais atvejais, kai yra trumpalaikis.

Apie užsitęsusį stresą, kuris neigiamai veikia tiek psichikos, tiek fizinę sveikatą, įspėja kiek kitokie užsitęsę simptomai: nuolatinis nerimas, dirglumas, nuotaikų pokyčiai, maitinimosi pasikeitimai – jeigu valgoma daugiau ar mažiau nei įprastai, atsipalaidavimas pasitelkus alkoholį, tabaką ir kitas medžiagas ir pan.

Kaip suvaldyti stresą?

Atskirk stresą nuo ligų – raumenų įtampa, pervargimas, galvos skausmas ar migrena gali įspėti ne tik apie sveikatą pakirtusį virusą;

Nustatyk priežastis ir įvertink savo vaidmenį šioje situacijoje – ar gali ją išspręsti? Gal tavo indėlio net nereikia, situacija pati išsispręs? O gal negali jos išspręsti, nes tai nepriklauso nuo tavęs? Jeigu atsakei „taip“ į antrą arba trečią klausimą, pasistenk atsipalaiduoti – ar tikrai naudinga nerimauti dėl to, ko negali pakeisti?

Įvertink savo gyvenimo būdą iš šalies. Ar neprisiimi per daug veiklų? Ar daliniesi pareigomis ir atsakomybėmis su kitais? Gal atėjo laikas susidėlioti prioritetus ir prilėtėti, kad kartu sumažėtų ir patiriamas stresas?

Daugiau informacijos: čia.

Kaip suvaldyti stresą?

Padovanok lėtą
 rytą savo 
emocijoms

Tikriausiai ne kartą Holivudo filmuose esi matęs Tibeto vienuolį, gyvenantį ant aukšto kalno ir medituojantį visą dieną… Pripažink – toks vaizdas tavo galvoje sukelia ramybės pojūtį. O kaip dažnai tu sustoji nuolat skubančiame pasaulyje?

Nors meditacija nėra magiškas vaistas, išsprendžiantis gyvenime kylančius iššūkius, ji garantuotai suteikia reikalingos erdvės sau, o kartais tik to ir reikia, kad galėtum priimti tinkamiausius sprendimus sau ir tave supantiems žmonėms. Norint pamedituoti, nereikia keliauti į Tibetą ar įsigyti abonementą sporto klube – užtenka rasti keletą laisvų minučių bei patogiai įsitaisyti!

Kaip medituoti?

1. Atsisėsk ramioje ir patogioje vietoje. Gali sėdėti ant kėdės, tik nepamiršk kojų padėti ant grindų, gali sėdėti sukryžiavęs kojas arba atsiklaupti – kaip tau patogiau, svarbiausia kūną meditacijos laiką išlaikyti toje pačioje padėtyje;

2. Nusistatyk laiko limitą – pradedančiam užtenka 5-10 min.;

3. Pajusk savo kvėpavimą – įeinantį ir išeinantį;

4. Pagauk klajojančias mintis – jeigu pastebėjai, jog dėmesys nuo kvėpavimo nuklydo – nesigilink į mintis ir sugrąžink koncentraciją į kvėpavimą, tiek kartų, kiek reikės;

5. Užbaik meditaciją – kai būsi pasiruošęs, lėtai pakelk akis į viršų (jeigu buvai užsimerkęs, atsimerk). Neskubėdamas įsiklausyk į aplinką ir pajusk savo kūną, mintis ir emocijas.

Kaip jautiesi?

Meditacijos privalumai:

  • mažina stresą ir į kasdienį gyvenimą įneša daugiau ramybės;
  • stiprina sąmoningumą ir empatiją, taip gerindama santykius su kitais žmonėmis ir stiprindama gilesnius ryšius;
  • moko protą susikaupti ir atlikti reikalingus darbus dar produktyviau;
  • nutildo nuolatinį triukšmą galvoje ir skatina pozityvesnį mąstymą;
  • leidžia dar geriau pažinti savo mintis, emocijas ir elgseną bei geriau save suprasti ir tobulėti;
  • atpalaiduoja protą ir kūną, todėl padeda lengviau užmigti bei gerina miego kokybę;
  • padeda stiprinti emocinį atsparumą ir dar geriau įveikti gyvenimo kelyje kylančius iššūkius.

Daugiau informacijos: čia.

Meditacijos ABC

Padovanok gryno oro gurkšnį savo emocijoms

Laikas, praleistas gamtoje, stiprina mūsų emocinę ir fizinę sveikatą, o tam nėra būtina kasdien keliauti pasivaikščioti į mišką – buvimas prie mieste tekančio upelio, laiko leidimas žaliose erdvėse ar sode bei kambarinių augalų priežiūra padės tau pasijusti daug geriau. Tavo emocinei savijautai gali padėti net dokumentinių filmų apie gamtą žiūrėjimas!

Tai reiškia, jog nesvarbu, kur gyveni ir kiek užimtas esi – gamtos rūpestis tavo sveikata yra ranka pasiekiamas kiekvienam iš mūsų.

Tegul gamta žydi jūsų namuose!

  • Tiek gėlės, tiek įvairios vaistinės ir prieskoninės žolelės, o gal net ir daržovės vazonėliuose ant palangės!
  • Nufotografuok mėgstamas gamtos vietas ir naudok jas kaip mobiliojo telefono ar kompiuterio ekrano foną, atsispausdink ir pakabink ant sienų.
  • Klausykis gamtos garsų – paukščių, vandenyno arba lietaus; taip pat nepraleisk 
vaizdo įrašų.Praleisk kuo daugiau laiko gryname ore!
  • Rask artimiausią žalią erdvę šalia savo namų ir pasivaikščiok joje;
  • Šiltuoju metų laiku pietus ar vakarienę valgyk lauke – kas gali būti smagiau nei piknikas? O rugpjūčio mėnesį nepamiršk galvoti norų stebėdamas žvaigždžių lietų!
  • Sportuok lauke – dažnai tai daug maloniau nei sporto salė, kurioje „trūksta oro“;
  • Pasidomėk, ar aplink tavo miestą nėra pėsčiųjų takų, o jeigu jie kiek toliau – tegul tai tampa savaitgalio išvyka!

Daugiau informacijos: čia ir čia.

Noriu daugiau gamtos!

Padovanok nuoširdų
 pokalbį savo 
emocijoms

Vienas iš gražiausių dalykų gyvenime – draugystė. Tikri draugai šalia būti tiek gerais, tiek prastesniais laikais, apsaugo tave nuo vienatvės, duoda velnių dėl žalingų įpročių ar tingulio ir padidina pasitikėjimą savimi, suteikia laimės bei sumažina streso.

Negana to, draugystė daro įtaką ir tavo sveikatai – tyrimais įrodyta, jog žmonėms, turintiems stiprius socialinius ryčius, sumažėja daugelio sveikatos problemų – depresijos, aukšto kraujospūdžio, padidėjusio kūno masės indekso (KMI) – riziką.

Tačiau nepulkite ieškoti draugų – kokybė yra svarbesnė už kiekybę – geriau skirkite daugiau laiko jau šalia esantiems žmonėms.

Kaip puoselėti draugystę?

  • Būk malonus ir dėmesingas. Įsivaizduok, jog draugystė – emocinė banko sąskaita, todėl kaupk joje geranoriškus veiksmus bei dėkingumą;
  • Būk geras klausytojas. Kada paskutinį kartą savo draugų klausei, kas vyksta jų gyvenime? Jeigu kuris iš jų susiduria su sunkumais, nepamiršk būti empatiškas, tačiau neskubėk dalinti patarimų, jeigu jų niekas neprašo;
  • Atsiverk. Dalinkis su draugais savo asmeniniais išgyvenimais – tai padės sukurti dar artimesnį ryšį;
  • Būk patikimas. Pasitikėjimas – raktas į tvirtą ir ilgalaikę draugystę. Visgi, nepamiršk, jog tai, apie ką su tavim kalba draugas, turi likti tik tarp jūsų;
  • Rask laiko. Norint stiprios draugystės, svarbu rasti jai laiko – reguliariai susitik su draugais, o jeigu jūsų grafikai prasilenkia – pagelbės šiuolaikinės technologijos.

Daugiau informacijos: čia.

Kaip puoselėti draugystę?

Padovanok skanią 
 vakarienę savo 
emocijoms

Mitybos ir psichikos sveikatos ryšys sukasi ratu – maistas, kurį valgai, turi įtakos tam, kaip jautiesi, o tai, kaip jautiesi, turi įtakos tam, ką valgai. Ar žinojai, kad didesnis vaisių ir daržovių vartojimas teigiamai veikia tavo psichikos sveikatą, o kasdienis jų vartojimas turi gydomąjį poveikį – mažina depresijos simptomus?

Sveika mityba užtikrina daugiau vitaminų ir mineralų, sveikų riebalų bei skaidulų iš vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir sėklų, kurie gali sumažinti uždegimą ir pakeisti neurotransmiterius, siekiant sumažinti depresijos simptomus.

Ne tik vakarienei, tačiau ir bet kuriam dienos patiekalui rinkis produktus, kurie yra naudingi tavo psichikos sveikatai:

  • riebi žuvis – sardinės, skumbrė, ančiuviai, lašiša, silkė, upėtakis ir kt.;
  • vaisiai – citrina, braškės, apelsinai, greipfrutai, mėlynės, obuoliai, granatai, ananasai, bananai, avokadai ir kt.;
  • lapinės daržovės – lapinis ir paprastas kopūstas, špinatai, romaninė salota, lapinis burokėlis ir kt.;
  • riešutai – migdolai, pistacijos, žemės riešutai, brazilinės bertoletijos ir kt.;
  • pilno grūdo produktai – neskaldytos avižos, grikiai, sorų kruopos ir kt.

Daugiau informacijos: čia.

Ką rinktis vakarienei?

Padovanok 10 000 
 žingsnių savo 
emocijoms

Ką įsivaizduoji, išgirdęs žodį fizinis aktyvumas? Sporto salę, įvairius svorius, bėgimo takelį, pasunkėjusį kvėpavimą, silpnumą, raumenų skausmą… Ar žinai, kad tai neprivalo būti taip sudėtinga ir kelti nemalonias asociacijas?

Fizinis aktyvumas turi ne vieną privalumą tavo kūnui – geriau miegi, labiau pasitiki savimi, atsiriboji nuo neigiamų minčių, padidini energijos atsargas ir jautiesi labiau atsipalaidavęs. Tyrimai rodo, kad net ir mažas fizinių pratimų kiekis gali iš tiesų pakeisti tavo kasdienę savijautą.

Nesvarbu, koks tavo amžius ar fizinio pasirengimo lygis, fizinį aktyvumą gali išmokti pasitelkti kaip galinga priemone emocinei savijautai gerinti, didinti savo energiją ir taip gauti daugiau naudos iš gyvenimo.

Nuo ko pradėti?

  • Judėk namuose ir aplink juos – judėjimas nėra tik svorių kilnojimas, o pradėti gali nuo namų ar kiemo sutvarkymo, automobilio nuplovimo, žolės nupjovimo ir t.t.;
  • Rinkis judėjimą visur ir visada – į darbą keliauk dviračiu arba eik pėščiomis, lipk laiptais, iš autobuso išlipk stotele anksčiau, per pietų pertrauką, pavalgęs, apsuk ratuką ir nepamiršk prasimankštinti, jeigu dirbi sėdimą darbą;
  • Įtrauk artimuosius – planuoji mini dviračiu arba pasivaikčioti? Įtrauk į tai ir draugus arba šeimos narius! Taip ne tik skirsi laiko judėjimui, bet ir pabendrausi su bičiuliu;
  • Nesustok – jeigu minėtos veiklos tapo nuobodžios ir jauti, jog esi sustiprėjęs, išbandyk save įvairiose sporto šakose – plaukime, bėgime, jogoje ar grupinėse treniruotėse ir atrask, kur jautiesi geriausiai!

Daugiau informacijos: čia ir čia.

Kaip suvaldyti stresą?

Jeigu patiri sunkumus ir ieškai, kur kreiptis emocinės ir psichologinės pagalbos:

Linijos pavadinimasTelefono numerisDarbo laikasKam skirta

Jaunimo linija
jaunimolinija.lt 

8 800 28888

 I-VII visą parą

JAUNIMUI
Paramą teikia savanoriai

Vaikų linija
vaikulinija.lt 

 116 111

 I-VII 11-23 val.

VAIKAMS
Paramą teikia savanoriai

Vilties linija
viltieslinija.lt 

 116 123

I-VII visą parą

SUAUGUSIEMS
 Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Pagalbos moterims linija
pagalbosmoterimslinija.lt 

 8 800 66366

 I-VII visą parą

MOTERIMS
Paramą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai

Tėvų linija
tevulinija.lt 

 8 800 90012

 I-V 9-13 val. ir 17-21 val.

TĖVAMS PATIRIANTIEMS IŠŠŪKIŲ
Paramą teikia profesionalūs psichologai

Sidabrinė linija
sidabrinelinija.lt 

 8 800 80020

I-V 8-22 val.
VI-VII 11-19 val.

SENJORAMS
Paramą teikia profesionalūs konsultantai, kalbasi savanoriai, kiti senoliai

Pagalba

Jeigu ieškai artimiausio psichikos sveikatos centro, greitai jį gali rasti čia:

Žemėlapis

Jeigu tau arba aplinkiniams reikalinga skubi pagalba dėl ūmios psichikos būklės arba pavojaus gyvybei, skambink 112.

Jeigu patiri panikos atakas, primename apie pirmąją Lietuvoje nemokamą interaktyvią programėlę „Ramu“, sukurtą psichologų, kuri remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas: Google Play; App Store.

Taip pat verta nepamiršti ir „Mindletic“ – programėlės, kurios saugioje aplinkoje galima treniruoti savo protą individualiai, su bendruomene arba sertifikuoti psichologu vaizdo skambučio metu, kad ir kur bebūtum: Google Play; App Store

Asmeninės
istorijos

Daugiau

Kontaktai